2020-ais metais Europoje atsinaujinančios energijos naudojimas aplenkė anglį ir dujas. Iškastiniu kuru generuojama energija sumažėjo iki 37 proc., o atsinaujinančių šaltinių naudojimas padidėjo iki 38 proc. 2020 metais daugiausiai į saulės ir vėjo energiją investavo Danija čia vėjo ir saulės jėgainės sudarė – 61 proc., Antroje vietoje – Airija (35 proc.), Vokietija (33 proc.) Ir Ispanija (29 proc.).
2020 metais Europoje daugiau energijos buvo gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių nei iš iškastinio kuro
Atsinaujinanti energija Europoje pirmą kartą sugeneravo daugiau elektros nei iš iškastinio kuro Europoje per 2020-uosius metus.
2020 metais iškastinio kuro išgaunama energija nukrito iki 37 procentų, tuo tarpu atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama energija išaugo iki 38 procentų. Tai reiškia, kad Europoje švari energija pirmauja ir pagaliau pagal naudojimą aplenkė šaltinius tokius kaip dujos ir anglis skelbiama naujausioje ataskaitoje.
”Tai yra didelis pasiekimas Europai ir puiki naujo šimtmečio pradžia imantis veiksmų sustabdyti globaliniam atšilimui.” sako Dave Jones, vyr. JK ekspertų centro ‘tninktank Ember’ elektros analitikas ir ataskaitos autorius.
„Europa pasikliauja vėjo ir saulės energija, kad užtikrintų ne tik anglies ir dujų naudojimo mažinimą iki 2030 m., bet ir pakeistų atomines elektrines ir patenkintų didėjantį elektros poreikį iš elektromobilių, šilumos siurblių.
Praėjusiais metais didžiausia energijos dalis pagaminta iš vėjo ir saulės buvo Danijoje – 61 proc., antroje vietoje – Airija (35 proc.), Vokietija (33 proc.) Ir Ispanija (29 proc.). Apskritai 2020 m. Europos elektros energija buvo 29 proc. švaresnė nei 2015 m.
Nors tai yra daug žadanti pradžia, pranešime pabrėžiama, kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo augimas yra vis dar per lėtas, kad būtų pasiekti nauji 2030 m. klimato tikslai. ES įsipareigojo per ateinantį dešimtmetį daugiau nei perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Europos žaliojo susitarimo įgyvendinimui (The European Green Deal) – mūsų atsakui į klimato krizę – reikia papildomai maždaug 100 TWh atsinaujinančių energijos šaltinių papildymų bei padvigubinti 2020 m. matomą diegimo greitį“, – sako Patrickas Graichenas, Vokietijos energetikos ekspertų centro „Agora Energiewend“ direktorius „Taigi po pandemijos, atkūrimo programos turi būti vykdomos kartu su spartesniais klimato veiksmais“ pabrėžia Patrickas