Šaltinis: https://www.apva.lt/norite-isirengti-saules-elektrine/

Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą,  2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiškų jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. 

Paraiškas gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.

„Laikotarpis buvo iš tiesų intensyvus. Sulaukėme daug norinčių gauti kompensacines išmokas iš Europos Sąjungos ir Klimato kaitos programos lėšų. Džiugu, jog žmonės tampa sąmoningesni ir siekia prisidėti prie klimato kaitos, aplinkos taršos mažinimo bei sumažinti išlaidas už sunaudojamą energiją. Tai – gera žinia ateities kartoms“, – sakė APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

Pasibaigus šiems kvietimams, Agentūra per mėnesį įvertins visas gautas paraiškas ir iki liepos vidurio gyventojai jau žinos, ar jiems bus rezervuota parama saulės elektrinėms įsirengti arba seniems šildymo katilams pakeisti.

Šiemet APVA įsidiegė modernią informacinę sistemą APVIS, per kurią gyventojai ir teikė paraiškas. „Džiaugiamės, jog viskas vyko sklandžiai ir operatyviai. Dabar, paraiškų vertinimo metu, taip pat kviečiame gyventojus sekti informaciją šioje sistemoje.“ Joje bus galima patikslinti paraiškas, pateikti  trūkstamus dokumentus ir pan. Gyventojai, paraiškose nurodytais kontaktais, gaus informacinius pranešimus, jei kils neaiškumų.

Visi, kurie šiemet nespėjo pateikti paraiškų, tai galės padaryti jau nuo kitų metų pradžios. Sausio mėn. yra numatyta skelbti 2 kvietimus saulės elektrinei įsirengti ir senų biokuro katilų keitimui į naujus. Tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad išlaidos bus tinkamos finansuoti, jei jos bus patirtos ne ankščiau nei bus pateikta registracijos forma.

Iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.

Šaltinis:  https://www.apva.lt/paraisku-skaicius-virsijo-lukescius-7112-gyventoju-kreipesi-paramos-saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti/?fbclid=IwAR1LNBz5ksqnKzTuY8klPTgZvA5_vd2VQ2xyb3vhZlvbDWkHg1mrGjMIifs

Lietuvoje vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet kartu skaičiuoja sutaupytas lėšas, o kai kurie ir kur kas didesnį patrauklumą darbuotojams bei užsienio investuotojams.

Sutaupyti kaštai – ne pagrindinė priežastis Vilniuje baigiamo statyti antrojo verslo centro „Park Town“ pastato fasadai saulės šviesą vers elektros energija. Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, tai – kol kas vienintelis fotovoltinius modulius stiklo paketų fasaduose įrengęs verslo parkas Lietuvoje. Tačiau ši, dėl didelių investicijų ir sudėtingo projektavimo mūsų šalyje dar itin reta inovacija sparčiais tempais plečiasi Vakarų pasaulyje.

Pasak nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, sprendimas saulės šviesą versti energija, skirta bendrųjų patalpų apšvietimui, jau pasiteisino pirmojo „Park Town“ pastato fasaduose. „Pastate sunaudojama mažiau iš neatsinaujinančių šaltinių gautos elektros energijos. Tačiau tai nėra vien praktinis privalumas: sulaukiame atsiliepimų, kad tokiomis technologijomis keliamas ir ten dirbančiųjų pasitenkinimas dėl galimybės prisidėti prie aplinkos saugojimo, darnaus ir atsakingo vartojimo pačiais moderniausiais sprendimais“.

Jau dabar daug stambių, gerai žinomų tarptautinių bendrovių, tokių kaip „Ikea“, „Bloomberg“, „Coca-Cola“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“ ir kt., kurios, prisijungusios prie iniciatyvos RE100, įsipareigoja per tam tikrą laiką net iki 100 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančių šaltinių. Panašu, kad ši tendencija tik stiprės ir tokios kompanijos mieliau investuos tose šalyse, kuriose bus išvystyta žalioji energetika.

Žaliosios energetikos poreikis auga

Praktiškai visos saulės elektrinių įmonės šiemet fiksuoja bene penkiagubai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinių įrengimo paslaugomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirtingas bendroves vis drąsiau domėtis skatina kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, apskaičiuotas ekonominis efektas.

Į saulės elektrines žiūrima kaip į investiciją, kuri padeda sutaupyti ir net uždirbti. Tiesa, kol kas, esant dabartinėms elektros kainoms, saulės elektrinės įrengimo kaina yra tokia, kad be paramos realus atsiperkamumo terminas išsitęsia iki dešimties metų. Tačiau, jei elektra ir toliau brangs, tuomet atsiperkamumas bus kur kas greitesnis, bet šiuo metu yra sukurtų finansavimo priemonių, kuriomis leidžiama gauti paramą. Pavyzdžiui, pasinaudojus finansavimu „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, iš ES struktūrinių fondų galima gauti iki 70 proc. siekiančią subsidiją. Tai suteikia galimybių sumažinti atsipirkimo terminą iki trejų-penkerių metų. Kaip tik dabar įmonės laukia naujo kvietimo pretenduoti į tokią paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/zaliosios-energetikos-poreikis-auga-imones-skaiciuoja-vis-didesne-nauda.d?id=81362804&fbclid=IwAR0xnLcQmURc58ROH2Z_0uS89I9hS7-wxm3f873WIpg4eEiCBOP-wLKb848

Seimui pritarus Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europoje, įgyvendinusi mažosios žaliosios energetikos plėtros modelį, kai elektros energiją galima gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Ši nauja sistema įsigalios nuo spalio 1 d.

Viena svarbiausių atsirasiančių naujovių – sudaroma galimybė gyventojams elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti ir vartoti geografiškai skirtingose vietose. Kitaip tariant, vartotojas galės pasistatyti elektrinę vienoje vietoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Vilniaus mieste.

Tokioje elektrinėje pagaminama elektros energija būtų patiekiama į elektros tinklą, o kaupimo laikotarpiu t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. kiekvienas gyventojas galės iš tinklo susigrąžinti į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, sumokėdamas tik tam tikrą nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį. Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš keturių pasinaudojimo tinklais mokesčių variantų.

Tokios naujovės ypač aktualios daugiabučių namų gyventojams, kurie galės vartoti elektros energiją, pagamintą nutolusiuose žemės sklypuose įrengtose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse.

Iki šiol daugiabučių namų gyventojai tokias elektrines galėjo įsirengti tik ant daugiabučio namo stogo. Tačiau dėl riboto ploto ir kitų techninių apribojimų, tokios elektrinės nepagamindavo pakankamai elektros energijos, kad galėtų reikšmingai sumažinti gyventojų sąskaitas už elektrą.

Taigi, tokių elektrinių įrengimas ir pagamintos elektros energijos apskaita buvo komplikuota. Pakeitimai leis elektros energiją gaminančiais vartotojais tapti  nepriklausomai nuo kitų daugiabučio namo gyventojų sprendimo.

NUO LIEPOS 1 D.:
– iki 30 kW jėgainėms nebereikia leidimų plėtrai, gamybai ir VEI pridavimo.

Olandai pradėjo milžinišką energetikos projektą

Olandų inžinieriai stato didžiausią pasaulyje salyną – didžiausią pasaulyje dirbtinių saulės elementų salyną ir visiškai nesibaimina atšiaurių aplinkos sąlygų

Šios salos bus įrengto šiaurės Olandijoje esančiame Andijiko vandens rezervuare ir galutinai užbaigus projektą iš viso bus įrengta 73 500 saulės panelių, kurios sugebės pasikreipti įSaulę ir taip užtikrins maksimalų darbo efektyvumą.

Toks saulės elementų salynas bus pats didžiausias pasaulyje ir pirmasis projekto etapas bus baigtas lapkričio mėn. Jo metu numatytas pirmųjų trijų salų įrengimas ir kiekviena jų bus 140 metrų skersmens.

„Floating Solar“ direktorius Arnoud’as van Druten’as sakė, kad „norėtume [darbus] pradėti anksčiau, bet dėl aplinkosauginių apribojimų, susijusių su paukščių [migracijos] sezonais, yra limituotas laiko tarpas ir per metus turime tik 3 mėnesius, kai galime į vandenį nuleisti saulės elementus.“

Šalia Amsterdamo vykdomas dar vienas saulės energetikos projektas ir abu šie projektai aprūpins 10 000 namų ūkių saulės energija.

Van Druten’as taip pat teigia, kad „saulės sekimo sistemą sudaro trys plūdurai, kurie salą juosia kabeliu, išlaiko ją stabilią bei priverčia vienu metu visus saulės modulius pasisukti link saulės. Saulės sekimas vyksta automatiškai ir kadangi artimiausiais metais Saulės padėtis per daug nesikeis, algoritmą galima lengvai programuoti (ir tobulinti).“

Dar vienas svarbus tokių salų bruožas, kad jos yra praktiškai atsparios ekstremalioms orų sąlygoms ir gali iki minimumo sumažinti žalą.

„Andijikas yra labai atšiauri aplinka“, – teigė Van Druten’as. „Taigi mes turime optimalų Saulės stebėjimą, kuris leidžia generuoti papildomą energiją, ir oro rizikos valdymą [WRM]. Ši technologija užtikrina, kad jei ši sala pradeda gauti didelį spaudimą nuo vėjo ar audrų – ji automatiškai pereina į tokią padėti, kad vėjas ir bangos lengvai keliauja pro šią salą. Mes jau tai išbandėme ir sala be WRM gali atlaikyti 60 mph (apie 96,6 km/h arba beveik 27 m/s aut. past.) vėjo greitį.“

Siekiant išvengti žalos vandens telkinio ekosistemoms, pusė jų paviršiaus bus padengta tokiomis saulės elementų salomis.

Papildomas tokių konstrukcijų privalumas, kad vanduo tampa natūraliu saulės elementų aušinimo šaltiniu.

„Yra didelis spaudimas iš aplinkosauginių grupių dėl vėjo jėgainių, tad alternatyva ant žemės paviršiaus esančioms jėgainėms yra vanduo. Bet ką tokios jėgainės daro vandens kokybei? Mūsų jėgainių dizainas yra toks, kad ekosistemoms turėtų kuo mažesnį poveikį. Tad vandens kokybė išlieka beveik tokia pati“, – teigė Van Druten’as. „Be to, kadangi sala juda, mes neturime fiksuoto šešėlio problemos.“

Tokių plaukiojančių jėgainių kritikai teigia, kad jos yra bjaurios ir atspindi šviesą, taip trukdydamos netoliese gyvenančioms bendruomenėms. Bet Van Druten’as patikino, kad „šviesa susilieja su vandens paviršiumi ir sukuria aptemimo efektą, tad žvelgiant iš toliau – net nesimato tų plaukiojančių saulės elementų.“

Skaitykite plačiau:

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-75223/straipsnis/Olandai-pradejo-milziniska-energetikos-projekta—stato-didziausia-pasaulyje-dirbtiniu-saules-elementu-salyna-ir-visiskai-nesibaimina-atsiauriu-aplinkos-salygu-Video