Daugiabučių gyventojai netrukus galės įsirengti saulės elektrines ir gaminti elektrą nuotoliniu būdu, o nuo kitų metų – ir pretenduoti į ES paramą, kokią dabar gauna individualių namų savininkai.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad nuo spalio įsigalios įstatyme numatyta galimybė kiekvienam vartotojui gaminti elektrą vienur, o vartoti – kitur, net ir neturint atskiro žemės sklypo.

„2020–2021 metais parama bus skiriama ne tik individualiems gaminantiems vartotojams, tai yra, ne tik tiems, kurie turi savo nuosavybe namus, bet ir vadinamajai nuotolinei apskaitai, nuotolinėms elektrinėms. (…) Jau esame suprogramavę biudžetą 8 mln. Eur ES paramos būtent nuotolinėms elektrinėms“, – ketvirtadienį Gaminančių vartotojų aljanso įkūrimo renginyje Lukiškių aikštėje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Tai reiškia, kad tie gyventojai, kurie neturi galimybės turėti savo sklypą, savo namą, jie taip pat galės pasinaudoti šia parama ir jiems atsiperkamumas tokios elektrinės bus analogiškas, kaip individualius namus turintiems gyventojams“, –pridūrė ministras.

Paramą planuojama skirti nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Pasak ministro, pagrindinė bet kurios paramos idėja yra ta, kad atsiperkamumo laikotarpis vartotojui neturėtų būti ilgesnis kaip 7–8 metai. Anksčiau jis buvęs ilgesnis.

Gyventojams – didelių elektrinių „virtualios“ dalys

„Lietuvos energijos“ grupės įmonės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) vadovas Darius Montvila teigė, kad daugiabučių gyventojai turės galimybę išpirkti jau įrengtos saulės elektrinės dalį ir taip „gamintis“ elektrą.

„Bet kuris daugiabučio gyventojas arba tas žmogus, kuris negali ant savo namo stogo ar savo žemėje pasistatyti elektrinės, – jie yra klientai. Pagrindinė logika yra tokia: vienoje vietoje yra statoma didelė saulės elektrinė (galima vadinti pramonine) ir ji virtualiais gabaliukais parduodama ar išnuomojama tam gyventojui, kuris nori tapti „žaliu“ (gaminančiu vartotoju – BNS)“, – kalbėjo D. Montvila.

Pasak jo, nuo spalio startuos internetinis puslapis, kuriame ir bus galima susiskaičiuoti poreikius bei užsisakyti reikiamą galią.

„Elektrinė gamina elektros energiją, tas gabaliukas, kurį yra nusipirkęs vartotojas, yra apskaitomas. Iš kitos pusės apskaitoma, kiek suvartoja tas vartotojas bute, kuriam jis gyvena. Suvartoto ir pagaminto kiekių balansas yra suskaičiuojamas automatiškai. Jeigu jis suvartojo daugiau nei pagamino elektrinė, jam reikia mokėti tik tą skirtumą“, – aiškino D. Montvila.

Jis pabrėžė, kad gaminantiems vartotojams pagal šią schemą nereikia statyti elektrinės, rūpintis žemės sklypu, jėgainės naudojimu ar energijos apskaita.

„Lietuvos energija“ birželį paskelbė, kad kuria internetinę platformą – ji padėtų praktiškai pritaikyti ir įgyvendinti Seime priimtus įstatymų pakeitimus, kuriais ir įteisintos geografiškai nutolusios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) jėgainės.

Pagal nuo spalio įsigaliosiantį modelį vartotojai taip pat galės pasigaminti elektrą ir savo sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Vilniaus mieste.

Ž. Vaičiūnas: paramos mastas tik didės

Ž. Vaičiūnas teigė, kad 2020–2021 metais saulės energetikai bus skirta tris kartus daugiau paramos nei šiemet, tai yra, apie 18 mln. Eur.

Pagal birželio kvietimą šiemet liepą 6,2 mln. Eur finansavimas skirtas 2656 gyventojams, teigia Energetikos ministerija, remdamasi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis.

Apie 60% paramos gavėjų yra didžiųjų miestų ir rajonų gyventojai, o apie 40% – regionų gyventojai. Aktyviausi yra Vilniaus miesto ir rajono gyventojai (25%).

„Praktiškai kiekviename rajone, išskyrus galbūt Visagino ir Neringos savivaldybes, yra aktyvūs gaminantys vartotojai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

2017 metais saulės elektrinėms skirta 1,7 mln. Eur, o 2018 metais – 3,3 mln. Eur paramos.

Ministro teigimu, skaičiuojant su numatyta minėta 8 mln. Eur parama nutolusioms elektrinėms 2020–2021 metais, tikimasi, jog per artimiausius dvejus trejus metus atsiras 8.000–10.000  naujų gaminančių vartotojų.

Ministerijos skaičiavimu, jų per pastaruosius trejus metus padaugėjo jau 9 kartus: 2016 metų liepą tokių vartotojų buvo 216, o šių metų liepą – jau 1964.

Ministras taip pat teigė, kad nuolat lengvinamos ir kitos sąlygos gaminantiems vartotojams, pavyzdžiui, šią liepą supaprastintos procedūros gyventojų elektrinėms iki 10 kW, o verslui – iki 30 kW.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) rašoma, kad 2030 metais vartotojų, iš AEI pasigamintą energiją vartojančių savo reikmėms, dalis sieks ne mažiau kaip 30% (palyginti su visų vartotojų skaičiumi), o 2050 metais – ne mažiau kaip 50%.

 

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/01/naujas-aljansas-skatins-vartotojus-gaminti-elektra#ixzz5vQETB95W

Nuo liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. juridiniai asmenys gali teikti paraiškas parama gauti dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo.

Projektams finansuoti skirta 10 mln. eurų. Subsidijos maksimalus dydis gali siekti 80 procentų.

Paraiškas gali teikti visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms (bendrijoms ar centrams), valdytojai arba savininkai.

Paraiškos nebus priimamos iš juridinių asmenų, kurių pastatai yra prijungti prie centrinio šilumos tiekimo sistemų ir kuriuose planuojama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Kvietimas teikti paraiškas paramai gauti yra pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1. punktas) „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“.

 

Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.

Senų ir neefektyvių katilų keitimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4 mln. eurų bus skirta beveik 7,7 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2634 gyventojams.

Tuo tarpu saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4,5 mln. eurų bus skirta daugiau nei 6,2 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2656 gyventojams.

Iš Klimato kaitos programos beveik 1,6 mln. eurų kompensacinių išmokų rezervuota 802 gyventojams, kurie jau anksčiau yra įsirengę atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius.

Iš viso beveik 6,1 tūkst. gyventojų numatyta išmokėti apie 15,5 mln. eurų.

„Didelis susidomėjimas gyventojams skirtomis skatinimo priemonėmis, kurios orientuotos į švarią ir žalią energetiką, patvirtino, kad toks finansavimas yra reikalingas. Jis bus tęsiamas ir ateityje, kad kuo daugiau gyventojų galėtų savarankiškai ir pigiau pasigaminti elektros energiją. Neabejoju, kad šios finansinės paskatos jau artimiausiu metu gana reikšmingai padidins gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien informavo gyventojus, kuriems yra skirtas finansavimas. Finansavimas bus skirtas visiems pareiškėjams, kurie atitiko reikalavimus ir teisingai užpildė registracijos formas.

„Šiomis savaitėmis intensyviai dirbome, vertindami registracijos formas, ir dėjome maksimalias pastangas, jog rezultatai paaiškėtų kuo greičiau. APVA ir Energetikos ministerijos tikslas yra bendras. Visi kartu siekiame, jog kuo daugiau gyventojų pasinaudotų finansinio skatinimo priemonėmis ir patys pasigamintų elektros energiją bei prisidėtų prie oro taršos mažinimo“, – teigia APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius. APVA iš viso sulaukė 3057 prašymų finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą, o 1161 paraišką pateikė jau įsirengusieji atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius.

Dalis paraiškų dėl saulės elektrinių neatitiko nustatytų kriterijų, taip pat buvo netiksliai užpildytos. Siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti finansinėmis galimybėmis, APVA kreipėsi į gyventojus, prašydama patikslinti paraiškas.

Dažniausios pasitaikiusios klaidos ir paraiškų atmetimo priežastys – registruotas ne gyvenamosios paskirties namas, paraišką pateikė ne turto savininkas, arba namui išduotas tik statybos leidimas, bet registrų centre nėra registruota nuosavybė.

Tuo tarpu teikiant paraiškas neefektyvių katilų keitimui, dažniausiai pasitaikančios klaidos ir paraiškų atmetimo priežastys: namo statybos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruotos anksčiau nei prieš 5 metus, gyventojai nori keisti krosnis, kurios netiekia šilumos į vandens pagrindu veikiančias sistemas, arba pareiškėjai nori įsirengti biokuro katilus padidintos taršos zonose, kuriose finansavimas teikiamas tik šilumos siurbliams įsirengti.Iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.

Mažosios energetikos, orientuotos į elektros energiją gaminančius vartotojus, plėtra – vienas iš Energetikos ministerijos prioritetinių darbų. Todėl nuo 2019 m. liepos 2 d. gyventojams, norintiems įsirengti iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrines buvo supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą. Iki šiol tokia supaprastinta tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.

Šaltinis: https://www.apva.lt/saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti-papildomai-skirta-beveik-55-mln-euru/?fbclid=IwAR1h3HI2SJyVCdFDGHpuxtiJdrEflLZPOAdAkd23cus5B0SxBzBaA6gjuzA

Kokie reikalavimai fiziniams asmenims?	• Fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties vieno arba dviejų butų namą arba sodo namą, ir žemės sklypą, jei elektrinė bus įrengiama ant žemės; • Pastatai ir žemė turi būti įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) (statinio baigtumui reikalavimai nekeliami).
Kokie reikalavimai įsigyjamai įrangai?	• Įranga turi būti nauja (nenaudota), atitikti įprastai tokiai įrangai keliamus ES standartus, ekologinius ženklus; • Saulės moduliams turi būti suteikta 10 m. produkto garantija ir 25 m. 80 proc. efektyvumo garantija; • Inverteriui turi būti suteikta 5 m. produkto garantija.
Kada patirto išlaidos yra tinkamos finansuoti?	Sąskaitos ir apmokėjimai už įrangą gali būti išrašyti nuo einamųjų metų (pvz. 2020 m. jei registracijos formą planuojate teikti kitais metais) sausio 1 d., tačiau elektrinė negali būti įdiegta (deklaracija arba VEI pažyma patvirtina įdiegimą) iki registracijos formos APVA pateikimo dienos, kitaip nebus išmokama parama. • Įrangą galite įsigyti ir po registracijos formos pateikimo gavę atsakymą ar jūsų projektas bus finansuojamas.
Koks paramos dydis?	322,91 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios (parama atitinkamai mažėja, jei name yra registruotas verslo plotas (eliminuojamas verslo plotas iš bendro ploto, proporcingai sumažinant paramą).
Ką turi daryti fizinis asmuo, norintis gauti paramą?	• Sulaukti, kada www.apva.lt bus paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas • Kvietimo galiojimo metu (ne anksčiau ir ne vėliau) užpildyti registracijos formą ir su kvietime nurodytais dokumentais ir kvietime nurodytu būdu pateikti APVA; • APVA per 30 dienų pasibaigus kvietimui, įvertins Jūsų pateiktą registracijos formą ir informuos apie kompensacinės išmokos rezervavimą arba registracijos formos atmetimą, paaiškinant atmetimo priežastį. Kvietimai ir registracijos formos skelbiamos apvis.apva.lt
Per kiek laiko galėsiu įsirengti saulės elektrinę?	• Įdiegti saulės elektrinę privaloma per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos; • Pateikti APVA mokėjimo prašymą per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos.
Kokius duomenis (be asmens rekvizitų) turi pateikti fizinis asmuo registracijos formoje?	• Namo/sodo namo ir žemės sklypo, jei elektrinė bus įrengiama ant žemės unikalų numerį; • Ketinamos įsidiegti elektrinės (fotomodulių bendrą galingumą/įrengtąją galią); • Inverterio galingumą (pažymėti langelį iki 5 kW ar virš 5 kW); • Elektrinės įrengimo būdą (ant žemės ar ant pastato).
Pagal kokius prioritetinius kriterijus bus vertinami projektai?	1. Pagal elektrinės įrengimo būdą: 1.1. ant pastato arba integravus į pastatą – aukštesnis balas; 1.2. ant žemės – žemesnis balas. 2. Pagal inverterio galią: 2.1. iki 5 kW – aukštesnis balas; 2.2. daugiau kaip 5 kW bet ne daugiau kaip 10 kW – žemesnis balas.
Kokie įpareigojimai atsiranda gavus finansavimą?	• 5 metus be APVA rašytinio sutikimo negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į elektrinę; • 5 metus draudžiama parduoti elektros energiją ar naudoti ją ūkinei komercinei veiklai; • sudaryti sąlygas APVA tikrinti, ar yra/veikia elektrinė per visą 5 metų laikotarpį.

Šaltinis: https://www.apva.lt/norite-isirengti-saules-elektrine/

Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą,  2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiškų jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. 

Paraiškas gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.

„Laikotarpis buvo iš tiesų intensyvus. Sulaukėme daug norinčių gauti kompensacines išmokas iš Europos Sąjungos ir Klimato kaitos programos lėšų. Džiugu, jog žmonės tampa sąmoningesni ir siekia prisidėti prie klimato kaitos, aplinkos taršos mažinimo bei sumažinti išlaidas už sunaudojamą energiją. Tai – gera žinia ateities kartoms“, – sakė APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

Pasibaigus šiems kvietimams, Agentūra per mėnesį įvertins visas gautas paraiškas ir iki liepos vidurio gyventojai jau žinos, ar jiems bus rezervuota parama saulės elektrinėms įsirengti arba seniems šildymo katilams pakeisti.

Šiemet APVA įsidiegė modernią informacinę sistemą APVIS, per kurią gyventojai ir teikė paraiškas. „Džiaugiamės, jog viskas vyko sklandžiai ir operatyviai. Dabar, paraiškų vertinimo metu, taip pat kviečiame gyventojus sekti informaciją šioje sistemoje.“ Joje bus galima patikslinti paraiškas, pateikti  trūkstamus dokumentus ir pan. Gyventojai, paraiškose nurodytais kontaktais, gaus informacinius pranešimus, jei kils neaiškumų.

Visi, kurie šiemet nespėjo pateikti paraiškų, tai galės padaryti jau nuo kitų metų pradžios. Sausio mėn. yra numatyta skelbti 2 kvietimus saulės elektrinei įsirengti ir senų biokuro katilų keitimui į naujus. Tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad išlaidos bus tinkamos finansuoti, jei jos bus patirtos ne ankščiau nei bus pateikta registracijos forma.

Iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.

Šaltinis:  https://www.apva.lt/paraisku-skaicius-virsijo-lukescius-7112-gyventoju-kreipesi-paramos-saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti/?fbclid=IwAR1LNBz5ksqnKzTuY8klPTgZvA5_vd2VQ2xyb3vhZlvbDWkHg1mrGjMIifs

Lietuvoje vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet kartu skaičiuoja sutaupytas lėšas, o kai kurie ir kur kas didesnį patrauklumą darbuotojams bei užsienio investuotojams.

Sutaupyti kaštai – ne pagrindinė priežastis Vilniuje baigiamo statyti antrojo verslo centro „Park Town“ pastato fasadai saulės šviesą vers elektros energija. Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, tai – kol kas vienintelis fotovoltinius modulius stiklo paketų fasaduose įrengęs verslo parkas Lietuvoje. Tačiau ši, dėl didelių investicijų ir sudėtingo projektavimo mūsų šalyje dar itin reta inovacija sparčiais tempais plečiasi Vakarų pasaulyje.

Pasak nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, sprendimas saulės šviesą versti energija, skirta bendrųjų patalpų apšvietimui, jau pasiteisino pirmojo „Park Town“ pastato fasaduose. „Pastate sunaudojama mažiau iš neatsinaujinančių šaltinių gautos elektros energijos. Tačiau tai nėra vien praktinis privalumas: sulaukiame atsiliepimų, kad tokiomis technologijomis keliamas ir ten dirbančiųjų pasitenkinimas dėl galimybės prisidėti prie aplinkos saugojimo, darnaus ir atsakingo vartojimo pačiais moderniausiais sprendimais“.

Jau dabar daug stambių, gerai žinomų tarptautinių bendrovių, tokių kaip „Ikea“, „Bloomberg“, „Coca-Cola“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“ ir kt., kurios, prisijungusios prie iniciatyvos RE100, įsipareigoja per tam tikrą laiką net iki 100 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančių šaltinių. Panašu, kad ši tendencija tik stiprės ir tokios kompanijos mieliau investuos tose šalyse, kuriose bus išvystyta žalioji energetika.

Žaliosios energetikos poreikis auga

Praktiškai visos saulės elektrinių įmonės šiemet fiksuoja bene penkiagubai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinių įrengimo paslaugomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirtingas bendroves vis drąsiau domėtis skatina kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, apskaičiuotas ekonominis efektas.

Į saulės elektrines žiūrima kaip į investiciją, kuri padeda sutaupyti ir net uždirbti. Tiesa, kol kas, esant dabartinėms elektros kainoms, saulės elektrinės įrengimo kaina yra tokia, kad be paramos realus atsiperkamumo terminas išsitęsia iki dešimties metų. Tačiau, jei elektra ir toliau brangs, tuomet atsiperkamumas bus kur kas greitesnis, bet šiuo metu yra sukurtų finansavimo priemonių, kuriomis leidžiama gauti paramą. Pavyzdžiui, pasinaudojus finansavimu „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, iš ES struktūrinių fondų galima gauti iki 70 proc. siekiančią subsidiją. Tai suteikia galimybių sumažinti atsipirkimo terminą iki trejų-penkerių metų. Kaip tik dabar įmonės laukia naujo kvietimo pretenduoti į tokią paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/zaliosios-energetikos-poreikis-auga-imones-skaiciuoja-vis-didesne-nauda.d?id=81362804&fbclid=IwAR0xnLcQmURc58ROH2Z_0uS89I9hS7-wxm3f873WIpg4eEiCBOP-wLKb848

Seimui pritarus Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europoje, įgyvendinusi mažosios žaliosios energetikos plėtros modelį, kai elektros energiją galima gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Ši nauja sistema įsigalios nuo spalio 1 d.

Viena svarbiausių atsirasiančių naujovių – sudaroma galimybė gyventojams elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti ir vartoti geografiškai skirtingose vietose. Kitaip tariant, vartotojas galės pasistatyti elektrinę vienoje vietoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Vilniaus mieste.

Tokioje elektrinėje pagaminama elektros energija būtų patiekiama į elektros tinklą, o kaupimo laikotarpiu t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. kiekvienas gyventojas galės iš tinklo susigrąžinti į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, sumokėdamas tik tam tikrą nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį. Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš keturių pasinaudojimo tinklais mokesčių variantų.

Tokios naujovės ypač aktualios daugiabučių namų gyventojams, kurie galės vartoti elektros energiją, pagamintą nutolusiuose žemės sklypuose įrengtose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse.

Iki šiol daugiabučių namų gyventojai tokias elektrines galėjo įsirengti tik ant daugiabučio namo stogo. Tačiau dėl riboto ploto ir kitų techninių apribojimų, tokios elektrinės nepagamindavo pakankamai elektros energijos, kad galėtų reikšmingai sumažinti gyventojų sąskaitas už elektrą.

Taigi, tokių elektrinių įrengimas ir pagamintos elektros energijos apskaita buvo komplikuota. Pakeitimai leis elektros energiją gaminančiais vartotojais tapti  nepriklausomai nuo kitų daugiabučio namo gyventojų sprendimo.

NUO LIEPOS 1 D.:
– iki 30 kW jėgainėms nebereikia leidimų plėtrai, gamybai ir VEI pridavimo.