Paskelbta

Gaminti elektrą sau netrukus galės ir daugiabučių gyventojai

Daugiabučių gyventojai netrukus galės įsirengti saulės elektrines ir gaminti elektrą nuotoliniu būdu, o nuo kitų metų – ir pretenduoti į ES paramą, kokią dabar gauna individualių namų savininkai.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad nuo spalio įsigalios įstatyme numatyta galimybė kiekvienam vartotojui gaminti elektrą vienur, o vartoti – kitur, net ir neturint atskiro žemės sklypo.

„2020–2021 metais parama bus skiriama ne tik individualiems gaminantiems vartotojams, tai yra, ne tik tiems, kurie turi savo nuosavybe namus, bet ir vadinamajai nuotolinei apskaitai, nuotolinėms elektrinėms. (…) Jau esame suprogramavę biudžetą 8 mln. Eur ES paramos būtent nuotolinėms elektrinėms“, – ketvirtadienį Gaminančių vartotojų aljanso įkūrimo renginyje Lukiškių aikštėje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Tai reiškia, kad tie gyventojai, kurie neturi galimybės turėti savo sklypą, savo namą, jie taip pat galės pasinaudoti šia parama ir jiems atsiperkamumas tokios elektrinės bus analogiškas, kaip individualius namus turintiems gyventojams“, –pridūrė ministras.

Paramą planuojama skirti nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Pasak ministro, pagrindinė bet kurios paramos idėja yra ta, kad atsiperkamumo laikotarpis vartotojui neturėtų būti ilgesnis kaip 7–8 metai. Anksčiau jis buvęs ilgesnis.

Gyventojams – didelių elektrinių „virtualios“ dalys

„Lietuvos energijos“ grupės įmonės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) vadovas Darius Montvila teigė, kad daugiabučių gyventojai turės galimybę išpirkti jau įrengtos saulės elektrinės dalį ir taip „gamintis“ elektrą.

„Bet kuris daugiabučio gyventojas arba tas žmogus, kuris negali ant savo namo stogo ar savo žemėje pasistatyti elektrinės, – jie yra klientai. Pagrindinė logika yra tokia: vienoje vietoje yra statoma didelė saulės elektrinė (galima vadinti pramonine) ir ji virtualiais gabaliukais parduodama ar išnuomojama tam gyventojui, kuris nori tapti „žaliu“ (gaminančiu vartotoju – BNS)“, – kalbėjo D. Montvila.

Pasak jo, nuo spalio startuos internetinis puslapis, kuriame ir bus galima susiskaičiuoti poreikius bei užsisakyti reikiamą galią.

„Elektrinė gamina elektros energiją, tas gabaliukas, kurį yra nusipirkęs vartotojas, yra apskaitomas. Iš kitos pusės apskaitoma, kiek suvartoja tas vartotojas bute, kuriam jis gyvena. Suvartoto ir pagaminto kiekių balansas yra suskaičiuojamas automatiškai. Jeigu jis suvartojo daugiau nei pagamino elektrinė, jam reikia mokėti tik tą skirtumą“, – aiškino D. Montvila.

Jis pabrėžė, kad gaminantiems vartotojams pagal šią schemą nereikia statyti elektrinės, rūpintis žemės sklypu, jėgainės naudojimu ar energijos apskaita.

„Lietuvos energija“ birželį paskelbė, kad kuria internetinę platformą – ji padėtų praktiškai pritaikyti ir įgyvendinti Seime priimtus įstatymų pakeitimus, kuriais ir įteisintos geografiškai nutolusios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) jėgainės.

Pagal nuo spalio įsigaliosiantį modelį vartotojai taip pat galės pasigaminti elektrą ir savo sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Vilniaus mieste.

Ž. Vaičiūnas: paramos mastas tik didės

Ž. Vaičiūnas teigė, kad 2020–2021 metais saulės energetikai bus skirta tris kartus daugiau paramos nei šiemet, tai yra, apie 18 mln. Eur.

Pagal birželio kvietimą šiemet liepą 6,2 mln. Eur finansavimas skirtas 2656 gyventojams, teigia Energetikos ministerija, remdamasi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis.

Apie 60% paramos gavėjų yra didžiųjų miestų ir rajonų gyventojai, o apie 40% – regionų gyventojai. Aktyviausi yra Vilniaus miesto ir rajono gyventojai (25%).

„Praktiškai kiekviename rajone, išskyrus galbūt Visagino ir Neringos savivaldybes, yra aktyvūs gaminantys vartotojai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

2017 metais saulės elektrinėms skirta 1,7 mln. Eur, o 2018 metais – 3,3 mln. Eur paramos.

Ministro teigimu, skaičiuojant su numatyta minėta 8 mln. Eur parama nutolusioms elektrinėms 2020–2021 metais, tikimasi, jog per artimiausius dvejus trejus metus atsiras 8.000–10.000  naujų gaminančių vartotojų.

Ministerijos skaičiavimu, jų per pastaruosius trejus metus padaugėjo jau 9 kartus: 2016 metų liepą tokių vartotojų buvo 216, o šių metų liepą – jau 1964.

Ministras taip pat teigė, kad nuolat lengvinamos ir kitos sąlygos gaminantiems vartotojams, pavyzdžiui, šią liepą supaprastintos procedūros gyventojų elektrinėms iki 10 kW, o verslui – iki 30 kW.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) rašoma, kad 2030 metais vartotojų, iš AEI pasigamintą energiją vartojančių savo reikmėms, dalis sieks ne mažiau kaip 30% (palyginti su visų vartotojų skaičiumi), o 2050 metais – ne mažiau kaip 50%.

 

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2019/08/01/naujas-aljansas-skatins-vartotojus-gaminti-elektra#ixzz5vQETB95W

Paskelbta

PARAMA JURIDINIAMS ASMENIMS UŽ „ŽALIŲJŲ“ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ

Nuo liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. juridiniai asmenys gali teikti paraiškas parama gauti dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo.

Projektams finansuoti skirta 10 mln. eurų. Subsidijos maksimalus dydis gali siekti 80 procentų.

Paraiškas gali teikti visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms (bendrijoms ar centrams), valdytojai arba savininkai.

Paraiškos nebus priimamos iš juridinių asmenų, kurių pastatai yra prijungti prie centrinio šilumos tiekimo sistemų ir kuriuose planuojama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Saulės elektrinės

Kvietimas teikti paraiškas paramai gauti yra pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1. punktas) „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“.

 

Paskelbta

Jau paskelbtas saulės elektrinių paramos gavėjų sąrašas!

Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.

Senų ir neefektyvių katilų keitimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4 mln. eurų bus skirta beveik 7,7 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2634 gyventojams.

Tuo tarpu saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose vietoje planuotų 4,5 mln. eurų bus skirta daugiau nei 6,2 mln. eurų – šios lėšos rezervuotos 2656 gyventojams.

Iš Klimato kaitos programos beveik 1,6 mln. eurų kompensacinių išmokų rezervuota 802 gyventojams, kurie jau anksčiau yra įsirengę atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius.

Iš viso beveik 6,1 tūkst. gyventojų numatyta išmokėti apie 15,5 mln. eurų.

„Didelis susidomėjimas gyventojams skirtomis skatinimo priemonėmis, kurios orientuotos į švarią ir žalią energetiką, patvirtino, kad toks finansavimas yra reikalingas. Jis bus tęsiamas ir ateityje, kad kuo daugiau gyventojų galėtų savarankiškai ir pigiau pasigaminti elektros energiją. Neabejoju, kad šios finansinės paskatos jau artimiausiu metu gana reikšmingai padidins gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien informavo gyventojus, kuriems yra skirtas finansavimas. Finansavimas bus skirtas visiems pareiškėjams, kurie atitiko reikalavimus ir teisingai užpildė registracijos formas.

„Šiomis savaitėmis intensyviai dirbome, vertindami registracijos formas, ir dėjome maksimalias pastangas, jog rezultatai paaiškėtų kuo greičiau. APVA ir Energetikos ministerijos tikslas yra bendras. Visi kartu siekiame, jog kuo daugiau gyventojų pasinaudotų finansinio skatinimo priemonėmis ir patys pasigamintų elektros energiją bei prisidėtų prie oro taršos mažinimo“, – teigia APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius. APVA iš viso sulaukė 3057 prašymų finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą, o 1161 paraišką pateikė jau įsirengusieji atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius.

Dalis paraiškų dėl saulės elektrinių neatitiko nustatytų kriterijų, taip pat buvo netiksliai užpildytos. Siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti finansinėmis galimybėmis, APVA kreipėsi į gyventojus, prašydama patikslinti paraiškas.

Dažniausios pasitaikiusios klaidos ir paraiškų atmetimo priežastys – registruotas ne gyvenamosios paskirties namas, paraišką pateikė ne turto savininkas, arba namui išduotas tik statybos leidimas, bet registrų centre nėra registruota nuosavybė.

Tuo tarpu teikiant paraiškas neefektyvių katilų keitimui, dažniausiai pasitaikančios klaidos ir paraiškų atmetimo priežastys: namo statybos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruotos anksčiau nei prieš 5 metus, gyventojai nori keisti krosnis, kurios netiekia šilumos į vandens pagrindu veikiančias sistemas, arba pareiškėjai nori įsirengti biokuro katilus padidintos taršos zonose, kuriose finansavimas teikiamas tik šilumos siurbliams įsirengti.Iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.

Mažosios energetikos, orientuotos į elektros energiją gaminančius vartotojus, plėtra – vienas iš Energetikos ministerijos prioritetinių darbų. Todėl nuo 2019 m. liepos 2 d. gyventojams, norintiems įsirengti iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrines buvo supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą. Iki šiol tokia supaprastinta tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.

Šaltinis: https://www.apva.lt/saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti-papildomai-skirta-beveik-55-mln-euru/?fbclid=IwAR1h3HI2SJyVCdFDGHpuxtiJdrEflLZPOAdAkd23cus5B0SxBzBaA6gjuzA

Paskelbta

KITAS KVIETIMAS SAULĖS ELEKTRINIŲ ĮSIRENGIMUI 2020 M. SAUSIO MĖN.

Kokie reikalavimai fiziniams asmenims? • Fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties vieno arba dviejų butų namą arba sodo namą, ir žemės sklypą, jei elektrinė bus įrengiama ant žemės;
• Pastatai ir žemė turi būti įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) (statinio baigtumui reikalavimai nekeliami).
Kokie reikalavimai įsigyjamai įrangai? • Įranga turi būti nauja (nenaudota), atitikti įprastai tokiai įrangai keliamus ES standartus, ekologinius ženklus;
• Saulės moduliams turi būti suteikta 10 m. produkto garantija ir 25 m. 80 proc. efektyvumo garantija;
• Inverteriui turi būti suteikta 5 m. produkto garantija.
Kada patirto išlaidos yra tinkamos finansuoti? Sąskaitos ir apmokėjimai už įrangą gali būti išrašyti nuo einamųjų metų (pvz. 2020 m. jei registracijos formą planuojate teikti kitais metais) sausio 1 d., tačiau elektrinė negali būti įdiegta (deklaracija arba VEI pažyma patvirtina įdiegimą) iki registracijos formos APVA pateikimo dienos, kitaip nebus išmokama parama.
• Įrangą galite įsigyti ir po registracijos formos pateikimo gavę atsakymą ar jūsų projektas bus finansuojamas.
Koks paramos dydis? 322,91 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios (parama atitinkamai mažėja, jei name yra registruotas verslo plotas (eliminuojamas verslo plotas iš bendro ploto, proporcingai sumažinant paramą).
Ką turi daryti fizinis asmuo, norintis gauti paramą? • Sulaukti, kada www.apva.lt bus paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas
• Kvietimo galiojimo metu (ne anksčiau ir ne vėliau) užpildyti registracijos formą ir su kvietime nurodytais dokumentais ir kvietime nurodytu būdu pateikti APVA;
• APVA per 30 dienų pasibaigus kvietimui, įvertins Jūsų pateiktą registracijos formą ir informuos apie kompensacinės išmokos rezervavimą arba registracijos formos atmetimą, paaiškinant atmetimo priežastį. Kvietimai ir registracijos formos skelbiamos apvis.apva.lt
Per kiek laiko galėsiu įsirengti saulės elektrinę? • Įdiegti saulės elektrinę privaloma per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos;
• Pateikti APVA mokėjimo prašymą per 9 mėn. nuo kvietimo pabaigos.
Kokius duomenis (be asmens rekvizitų) turi pateikti fizinis asmuo registracijos formoje? • Namo/sodo namo ir žemės sklypo, jei elektrinė bus įrengiama ant žemės unikalų numerį;
• Ketinamos įsidiegti elektrinės (fotomodulių bendrą galingumą/įrengtąją galią);
• Inverterio galingumą (pažymėti langelį iki 5 kW ar virš 5 kW);
• Elektrinės įrengimo būdą (ant žemės ar ant pastato).
Pagal kokius prioritetinius kriterijus bus vertinami projektai? 1. Pagal elektrinės įrengimo būdą:
1.1. ant pastato arba integravus į pastatą – aukštesnis balas;
1.2. ant žemės – žemesnis balas.

2. Pagal inverterio galią:
2.1. iki 5 kW – aukštesnis balas;
2.2. daugiau kaip 5 kW bet ne daugiau kaip 10 kW – žemesnis balas.

Kokie įpareigojimai atsiranda gavus finansavimą? • 5 metus be APVA rašytinio sutikimo negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į elektrinę;
• 5 metus draudžiama parduoti elektros energiją ar naudoti ją ūkinei komercinei veiklai;
• sudaryti sąlygas APVA tikrinti, ar yra/veikia elektrinė per visą 5 metų laikotarpį.

Šaltinis: https://www.apva.lt/norite-isirengti-saules-elektrine/

Paskelbta

SAULĖS ELEKTRINIŲ PARAIŠKŲ SKAIČIUS VIRŠIJO LŪKESČIUS

Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą,  2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiškų jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. 

Paraiškas gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.

„Laikotarpis buvo iš tiesų intensyvus. Sulaukėme daug norinčių gauti kompensacines išmokas iš Europos Sąjungos ir Klimato kaitos programos lėšų. Džiugu, jog žmonės tampa sąmoningesni ir siekia prisidėti prie klimato kaitos, aplinkos taršos mažinimo bei sumažinti išlaidas už sunaudojamą energiją. Tai – gera žinia ateities kartoms“, – sakė APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

Pasibaigus šiems kvietimams, Agentūra per mėnesį įvertins visas gautas paraiškas ir iki liepos vidurio gyventojai jau žinos, ar jiems bus rezervuota parama saulės elektrinėms įsirengti arba seniems šildymo katilams pakeisti.

Šiemet APVA įsidiegė modernią informacinę sistemą APVIS, per kurią gyventojai ir teikė paraiškas. „Džiaugiamės, jog viskas vyko sklandžiai ir operatyviai. Dabar, paraiškų vertinimo metu, taip pat kviečiame gyventojus sekti informaciją šioje sistemoje.“ Joje bus galima patikslinti paraiškas, pateikti  trūkstamus dokumentus ir pan. Gyventojai, paraiškose nurodytais kontaktais, gaus informacinius pranešimus, jei kils neaiškumų.

Visi, kurie šiemet nespėjo pateikti paraiškų, tai galės padaryti jau nuo kitų metų pradžios. Sausio mėn. yra numatyta skelbti 2 kvietimus saulės elektrinei įsirengti ir senų biokuro katilų keitimui į naujus. Tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad išlaidos bus tinkamos finansuoti, jei jos bus patirtos ne ankščiau nei bus pateikta registracijos forma.

Iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.

Šaltinis:  https://www.apva.lt/paraisku-skaicius-virsijo-lukescius-7112-gyventoju-kreipesi-paramos-saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti/?fbclid=IwAR1LNBz5ksqnKzTuY8klPTgZvA5_vd2VQ2xyb3vhZlvbDWkHg1mrGjMIifs
Paskelbta

Klimato kaitos pokyčiai

Europa pernai patyrė daugybę ekstremalių klimato pokyčių. Rekordiški temperatūros pokyčiai ir kritulių kiekis buvo užfiksuoti žemyne – nuo ekstremalaus šalčio žiemą iki karščio bangų ir sausrų vasarą, o naujas klimato kaitos poveikio tyrimas rodo, kad labiausiai šis reiškinys veikia, o todėl ir kelia grėsmę būtent Lietuvai.

Nors būtų naivu sakyti, kad visi tokie klimato reiškiniai kyla dėl klimato kaitos, mokslininkai jau ne kartą įspėjo – vienintelė klimato kaitos kryptis yra visuotinio atšilimo link. Siekdama nustatyti klimato kaitos poveikį Europoje, Jungtinės Karalystės (JK) žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „GreenMatch“ ištyrė 32-ų Europos šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 m.

Tyrime buvo skaičiuojamos valstybių oro temperatūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio tendencijos. Pasak tyrėjų, Europoje labiausiai klimato kaita veikia Baltijos šalis ir Suomiją, o pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva. Mažiausiai klimato kaitos paveikta yra Islandija. Tyrėjai kiekvienai šaliai priskyrė klimato kaitos indeksą nuo 0 iki 100 balų. Kuo rodiklis didesnis, tuo labiau šalis yra veikiama klimato kaitos.

„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus.

Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį. Lietuvos klimato kaitos indeksas sudaro 75,04 balo.

Po Lietuvos labiausiai klimato kaitos veikiamos yra Baltijos sesės ir Suomija. Šios Šiaurės šalies klimato kaitos indeksas siekia 72,96 balo, Latvijos – 72,82 balo, o Estijos – 72,7 balo. Įdomu, kad Latvijos ir Lietuvos klimato kaitos rodikliai buvo identiški, išskyrus jūros lygio kaitą. Latvijoje jūros lygis kas metus kilo 4,02 mm, o Lietuvoje – 4,46 mm.

Tuo metu mažiausiai klimato kaitos veikiamos yra Islandija, kurios klimato kaitos indeksas sudaro vos 36,07 balo, ir Graikija, kurios indeksas yra 37,15 balo. Kitų valstybių indeksai perkopia 40 balų ribą.

32-ų tirtų Europos šalių klimato kaitos indeksų vidurkis siekė 55,36 balo. Vidutiniškai Europos oro temperatūra per pastarąją pusę amžiaus kilo 0,274 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o jūrų vandens temperatūra nuo 1960 iki 2014 m. – 0,621 laipsnio Celsijaus. Kritulių kiekis Europoje mažėjo 1,95 mm per dešimtmetį, o jūrų lygis 1970-2015 metais kilo 2,03 mm per metus

Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?v=JsQp2PnhPak
Paskelbta

Žaliosios energetikos poreikis auga: įmonės skaičiuoja vis didesnę naudą

Lietuvoje vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet kartu skaičiuoja sutaupytas lėšas, o kai kurie ir kur kas didesnį patrauklumą darbuotojams bei užsienio investuotojams.

Sutaupyti kaštai – ne pagrindinė priežastis Vilniuje baigiamo statyti antrojo verslo centro „Park Town“ pastato fasadai saulės šviesą vers elektros energija. Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, tai – kol kas vienintelis fotovoltinius modulius stiklo paketų fasaduose įrengęs verslo parkas Lietuvoje. Tačiau ši, dėl didelių investicijų ir sudėtingo projektavimo mūsų šalyje dar itin reta inovacija sparčiais tempais plečiasi Vakarų pasaulyje.

Pasak nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, sprendimas saulės šviesą versti energija, skirta bendrųjų patalpų apšvietimui, jau pasiteisino pirmojo „Park Town“ pastato fasaduose. „Pastate sunaudojama mažiau iš neatsinaujinančių šaltinių gautos elektros energijos. Tačiau tai nėra vien praktinis privalumas: sulaukiame atsiliepimų, kad tokiomis technologijomis keliamas ir ten dirbančiųjų pasitenkinimas dėl galimybės prisidėti prie aplinkos saugojimo, darnaus ir atsakingo vartojimo pačiais moderniausiais sprendimais“.

Jau dabar daug stambių, gerai žinomų tarptautinių bendrovių, tokių kaip „Ikea“, „Bloomberg“, „Coca-Cola“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“ ir kt., kurios, prisijungusios prie iniciatyvos RE100, įsipareigoja per tam tikrą laiką net iki 100 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančių šaltinių. Panašu, kad ši tendencija tik stiprės ir tokios kompanijos mieliau investuos tose šalyse, kuriose bus išvystyta žalioji energetika.

Žaliosios energetikos poreikis auga

Praktiškai visos saulės elektrinių įmonės šiemet fiksuoja bene penkiagubai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinių įrengimo paslaugomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirtingas bendroves vis drąsiau domėtis skatina kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, apskaičiuotas ekonominis efektas.

Į saulės elektrines žiūrima kaip į investiciją, kuri padeda sutaupyti ir net uždirbti. Tiesa, kol kas, esant dabartinėms elektros kainoms, saulės elektrinės įrengimo kaina yra tokia, kad be paramos realus atsiperkamumo terminas išsitęsia iki dešimties metų. Tačiau, jei elektra ir toliau brangs, tuomet atsiperkamumas bus kur kas greitesnis, bet šiuo metu yra sukurtų finansavimo priemonių, kuriomis leidžiama gauti paramą. Pavyzdžiui, pasinaudojus finansavimu „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, iš ES struktūrinių fondų galima gauti iki 70 proc. siekiančią subsidiją. Tai suteikia galimybių sumažinti atsipirkimo terminą iki trejų-penkerių metų. Kaip tik dabar įmonės laukia naujo kvietimo pretenduoti į tokią paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/zaliosios-energetikos-poreikis-auga-imones-skaiciuoja-vis-didesne-nauda.d?id=81362804&fbclid=IwAR0xnLcQmURc58ROH2Z_0uS89I9hS7-wxm3f873WIpg4eEiCBOP-wLKb848
Paskelbta

Naujos galimybės daugiabučių gyventojams

Seimui pritarus Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europoje, įgyvendinusi mažosios žaliosios energetikos plėtros modelį, kai elektros energiją galima gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Ši nauja sistema įsigalios nuo spalio 1 d.

Viena svarbiausių atsirasiančių naujovių – sudaroma galimybė gyventojams elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti ir vartoti geografiškai skirtingose vietose. Kitaip tariant, vartotojas galės pasistatyti elektrinę vienoje vietoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Vilniaus mieste.

Tokioje elektrinėje pagaminama elektros energija būtų patiekiama į elektros tinklą, o kaupimo laikotarpiu t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. kiekvienas gyventojas galės iš tinklo susigrąžinti į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, sumokėdamas tik tam tikrą nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį. Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš keturių pasinaudojimo tinklais mokesčių variantų.

Tokios naujovės ypač aktualios daugiabučių namų gyventojams, kurie galės vartoti elektros energiją, pagamintą nutolusiuose žemės sklypuose įrengtose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse.

Iki šiol daugiabučių namų gyventojai tokias elektrines galėjo įsirengti tik ant daugiabučio namo stogo. Tačiau dėl riboto ploto ir kitų techninių apribojimų, tokios elektrinės nepagamindavo pakankamai elektros energijos, kad galėtų reikšmingai sumažinti gyventojų sąskaitas už elektrą.

Taigi, tokių elektrinių įrengimas ir pagamintos elektros energijos apskaita buvo komplikuota. Pakeitimai leis elektros energiją gaminančiais vartotojais tapti  nepriklausomai nuo kitų daugiabučio namo gyventojų sprendimo.

NUO LIEPOS 1 D.:
– iki 30 kW jėgainėms nebereikia leidimų plėtrai, gamybai ir VEI pridavimo.

NUO SPALIO 1 D.:
– gaminantis vartotojas galės būti iki 500 kW (dabar: fiziniai – iki 10, juridiniai – iki 100);
– gaminantis vartotojas galės statytis geografiškai nutolusią elektrinę (pvz., sode, o elektrą naudoti name);
– gaminantis vartotojas galės jungtis į kooperatyvą ir statyti geografiškai nutolusį elektrinių parką;
– gaminantis vartotojas galės nuomotis elektrinę ar jos dalį iš trečių asmenų (investuotojų).

Skaitykite plačiau: https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/naujos-galimybes-daugiabuciu-gyventojams-patiems-gaminti-ir-vartoti-zalia-elektra

Paskelbta

Olandai pradėjo milžinišką energetikos projektą – stato didžiausią pasaulyje dirbtinių saulės elementų salyną ir visiškai nesibaimina atšiaurių aplinkos sąlygų

Olandai pradėjo milžinišką energetikos projektą

Olandų inžinieriai stato didžiausią pasaulyje salyną – didžiausią pasaulyje dirbtinių saulės elementų salyną ir visiškai nesibaimina atšiaurių aplinkos sąlygų

Šios salos bus įrengto šiaurės Olandijoje esančiame Andijiko vandens rezervuare ir galutinai užbaigus projektą iš viso bus įrengta 73 500 saulės panelių, kurios sugebės pasikreipti įSaulę ir taip užtikrins maksimalų darbo efektyvumą.

Toks saulės elementų salynas bus pats didžiausias pasaulyje ir pirmasis projekto etapas bus baigtas lapkričio mėn. Jo metu numatytas pirmųjų trijų salų įrengimas ir kiekviena jų bus 140 metrų skersmens.

„Floating Solar“ direktorius Arnoud’as van Druten’as sakė, kad „norėtume [darbus] pradėti anksčiau, bet dėl aplinkosauginių apribojimų, susijusių su paukščių [migracijos] sezonais, yra limituotas laiko tarpas ir per metus turime tik 3 mėnesius, kai galime į vandenį nuleisti saulės elementus.“

Šalia Amsterdamo vykdomas dar vienas saulės energetikos projektas ir abu šie projektai aprūpins 10 000 namų ūkių saulės energija.

Van Druten’as taip pat teigia, kad „saulės sekimo sistemą sudaro trys plūdurai, kurie salą juosia kabeliu, išlaiko ją stabilią bei priverčia vienu metu visus saulės modulius pasisukti link saulės. Saulės sekimas vyksta automatiškai ir kadangi artimiausiais metais Saulės padėtis per daug nesikeis, algoritmą galima lengvai programuoti (ir tobulinti).“

Dar vienas svarbus tokių salų bruožas, kad jos yra praktiškai atsparios ekstremalioms orų sąlygoms ir gali iki minimumo sumažinti žalą.

„Andijikas yra labai atšiauri aplinka“, – teigė Van Druten’as. „Taigi mes turime optimalų Saulės stebėjimą, kuris leidžia generuoti papildomą energiją, ir oro rizikos valdymą [WRM]. Ši technologija užtikrina, kad jei ši sala pradeda gauti didelį spaudimą nuo vėjo ar audrų – ji automatiškai pereina į tokią padėti, kad vėjas ir bangos lengvai keliauja pro šią salą. Mes jau tai išbandėme ir sala be WRM gali atlaikyti 60 mph (apie 96,6 km/h arba beveik 27 m/s aut. past.) vėjo greitį.“

Siekiant išvengti žalos vandens telkinio ekosistemoms, pusė jų paviršiaus bus padengta tokiomis saulės elementų salomis.

Papildomas tokių konstrukcijų privalumas, kad vanduo tampa natūraliu saulės elementų aušinimo šaltiniu.

„Yra didelis spaudimas iš aplinkosauginių grupių dėl vėjo jėgainių, tad alternatyva ant žemės paviršiaus esančioms jėgainėms yra vanduo. Bet ką tokios jėgainės daro vandens kokybei? Mūsų jėgainių dizainas yra toks, kad ekosistemoms turėtų kuo mažesnį poveikį. Tad vandens kokybė išlieka beveik tokia pati“, – teigė Van Druten’as. „Be to, kadangi sala juda, mes neturime fiksuoto šešėlio problemos.“

Tokių plaukiojančių jėgainių kritikai teigia, kad jos yra bjaurios ir atspindi šviesą, taip trukdydamos netoliese gyvenančioms bendruomenėms. Bet Van Druten’as patikino, kad „šviesa susilieja su vandens paviršiumi ir sukuria aptemimo efektą, tad žvelgiant iš toliau – net nesimato tų plaukiojančių saulės elementų.“

Skaitykite plačiau:

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-75223/straipsnis/Olandai-pradejo-milziniska-energetikos-projekta—stato-didziausia-pasaulyje-dirbtiniu-saules-elementu-salyna-ir-visiskai-nesibaimina-atsiauriu-aplinkos-salygu-Video

Paskelbta

Pasitikrinkite, ar saulės jėgainė jūsų kišenei: kiek tai kainuoja?

Kiek tai kainuoja? Saulės elektrinių produktus tiekiančios įmonės GreenUp.lt direktorius Karolis Bužinskas aiškina, kad Lietuvoje dažniausiai tenka parduoti pilnus saulės elektrinių komplektus kartu su projektavimu ir montavimu. „Lietuvoje taip pat atsiranda dar viena itin įdomi alternatyva: saulės elektrinė vietoje stogo dangos vadinama integruota saulės elektrine. Ją įsigyti verta statant naują namą, kadangi nereikia leisti papildomų pinigų stogo dangai ar jos montavimui. Dar vienas įdomus sprendimas – spalvoti saulės moduliai, gaminami specialiu užsakymu. Jie yra itin brangūs. Tokius modulius taikome vietose, kuriose savivaldybė reikalauja, kad stogas būtų tam tikros spalvos“, – aiškina GreenUp.lt direktorius.

Anot jo, labiausiai perkamos yra vidutinio dydžio, 5 kilovatų (kW) galios saulės elektrinės, kurios per metus pagamina apie 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o per mėnesį vidutiniškai susidaro po 415 kWh. Už tokią pilnai veikiančią sistemą žmogui gali tekti sumokėti nuo 5,9 iki 8 tūkst. eurų. „Norint įsigyti elektrinę su Vokietijoje pagamintais saulės moduliais, baterijų sistema ir įmantresniu (hibridiniu) srovės keitikliu, jos kaina gali išaugti iki 8 tūkst. eurų. Dažniausiai susiduriame su apie 6-7 tūkst. eurų kainuojančiomis sistemomis. Bet elektrinė nebūtinai turi būti 5 kW galios – ji gali būti iki 10 kW, ir galia gali svyruoti 100 W intervalais. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus suvartoja arba nori suvartoti elektros energijos“, – teigia K. Bužinskas. Tarkime, 3 kW elektrinė gali kainuoti apie 4,5 tūkst. eurų, o 10 kW – apie 10,5 tūkst. eurų. Jei kalbėtume tik apie įrangą, tai 3 kW įranga kainuotų apie 3,8 tūkst. eurų, o 10 kW – apie 8,5 tūkst. eurų. Kalbant apie naujas integruotas į stogą saulės elektrines (vietoje stogo dangos) 10 kW elektrinės kaina gali siekti 12-13 tūkst. eurų kartu su montavimu ir projektavimu. Tik įranga kainuotų apie 10 tūkst. eurų.

Greenup.lt su pasididžiavimu pristato vienintelę Lietuvoje tokio tipo saulės elektrinę

Anot pašnekovo, 2017 m. viena populiariausių buvo 3,7 kW elektrinė – ji yra vidutinio dydžio ir padengia itin didelę dalį standartinės šeimos elektros suvartojimo. „Šiais metais manome, kad populiariausia bus 5 kW saulės elektrinė, kadangi po įstatymo pokyčių ją įsirengti tapo daug lengviau ir greičiau: nebereikia derinti leidimų su Valstybine energetikos inspekcija, o tai labai paspartina elektrinės statybas. Anksčiau elektrinė buvo pastatoma per 3-4 mėn., dabar iki 5 kW galime pastatyti greičiau nei per mėnesį“, – pastebi jis. K. Bužinskas perspėja: perkant įrangą svarbiausia įvertinti srovės keitiklį, nes jis turi didžiausią tikimybę sugesti. Geriausia naudoti Europoje pagamintus keitiklius, kadangi jiems sugedus juos bus nesunku greitai pakeisti. Yra 3 pasirinkimai Energetikos įmonės „Saulės grąža“ projektų vadovas Linas Paska išskiria tris pasirinkimus, kuriuos turi saulės elektrinę savo reikmėms norintis įsirengti žmogus: tai jėgainė su akumuliatoriais, jėgainė su dvipuse apskaita (be akumuliatorių) bei jėgainė vandens šildymui. 1 variantas – jėgainė su akumuliatoriais. Dar vadinama autonomine elektrine, kai akumuliatoriuje kaupiama visa namui reikalinga energija iš saulės visus metus. Šis sprendimas yra pats brangiausias (kartais dvigubai brangesnis nei dvipusės apskaitos variantas) ir techniškai daugiausiai reikalaujantis, todėl pasitaiko itin retai. Nauda didžiausia tuo atveju, jeigu elektros tinklo atsivesti iki namo neįmanoma. 2 variantas – jėgainė su dvipuse apskaita (iki 10 kW). Tai sistema, kuri Lietuvoje veikia jau kelerius metus ir vis dar yra tobulinama. Šiuo atveju elektros tinklai naudojami kaip akumuliatorius – dienos metu pagamintas perteklius atiduodamas į tinklus, o energijos kiekis užfiksuojamas dvipusio skaitliuko pagalba. Taip apskaita vykdoma nuo balandžio 1 d. visus metus. Namų ūkis gali visą savo elektros energiją pasidengti iš saulės. Už šios energijos pasaugojimą ESO šiuo metu reikia mokėti 3,9 ct/kWh – šis pasaugojimo mokestis ateityje gali mažėti. Šių sistemų trūkumas – dingus įtampai iš tinklo nustoja veikti elektrinė ir namas vis tiek lieka be elektros energijos. 3 variantas – jėgainė su vandens šildymu. Tai vandens pašildymo sistema karšto vandens boileriams. Mažos sistemos, 1-2 kW galios, kurios techniškai yra paprastos, sumontuojamos ir paleidžiamos per vieną dieną. Jos momentaliai kaitina vandenį namų ūkio reikmėms, efektyviausiai dirba nuo kovo iki spalio mėnesio.

 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/mano-elektra/pasitikrinkite-ar-saules-elektrine-jusu-kisenei-kiek-tai-kainuoja.d?id=77084861