Paskelbta

SAULĖS ELEKTRINIŲ PARAIŠKŲ SKAIČIUS VIRŠIJO LŪKESČIUS

Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą,  2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiškų jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. 

Paraiškas gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.

„Laikotarpis buvo iš tiesų intensyvus. Sulaukėme daug norinčių gauti kompensacines išmokas iš Europos Sąjungos ir Klimato kaitos programos lėšų. Džiugu, jog žmonės tampa sąmoningesni ir siekia prisidėti prie klimato kaitos, aplinkos taršos mažinimo bei sumažinti išlaidas už sunaudojamą energiją. Tai – gera žinia ateities kartoms“, – sakė APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius.

Pasibaigus šiems kvietimams, Agentūra per mėnesį įvertins visas gautas paraiškas ir iki liepos vidurio gyventojai jau žinos, ar jiems bus rezervuota parama saulės elektrinėms įsirengti arba seniems šildymo katilams pakeisti.

Šiemet APVA įsidiegė modernią informacinę sistemą APVIS, per kurią gyventojai ir teikė paraiškas. „Džiaugiamės, jog viskas vyko sklandžiai ir operatyviai. Dabar, paraiškų vertinimo metu, taip pat kviečiame gyventojus sekti informaciją šioje sistemoje.“ Joje bus galima patikslinti paraiškas, pateikti  trūkstamus dokumentus ir pan. Gyventojai, paraiškose nurodytais kontaktais, gaus informacinius pranešimus, jei kils neaiškumų.

Visi, kurie šiemet nespėjo pateikti paraiškų, tai galės padaryti jau nuo kitų metų pradžios. Sausio mėn. yra numatyta skelbti 2 kvietimus saulės elektrinei įsirengti ir senų biokuro katilų keitimui į naujus. Tiesa, būtina atkreipti dėmesį, kad išlaidos bus tinkamos finansuoti, jei jos bus patirtos ne ankščiau nei bus pateikta registracijos forma.

Iš viso iki 2023 m. planuojama investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų ES fondų lėšų saulės elektrinių įrengimui ir senų šildymo katilų keitimui.

Šaltinis:  https://www.apva.lt/paraisku-skaicius-virsijo-lukescius-7112-gyventoju-kreipesi-paramos-saules-elektrinems-isirengti-ir-seniems-sildymo-katilams-pasikeisti/?fbclid=IwAR1LNBz5ksqnKzTuY8klPTgZvA5_vd2VQ2xyb3vhZlvbDWkHg1mrGjMIifs
Paskelbta

Klimato kaitos pokyčiai

Europa pernai patyrė daugybę ekstremalių klimato pokyčių. Rekordiški temperatūros pokyčiai ir kritulių kiekis buvo užfiksuoti žemyne – nuo ekstremalaus šalčio žiemą iki karščio bangų ir sausrų vasarą, o naujas klimato kaitos poveikio tyrimas rodo, kad labiausiai šis reiškinys veikia, o todėl ir kelia grėsmę būtent Lietuvai.

Nors būtų naivu sakyti, kad visi tokie klimato reiškiniai kyla dėl klimato kaitos, mokslininkai jau ne kartą įspėjo – vienintelė klimato kaitos kryptis yra visuotinio atšilimo link. Siekdama nustatyti klimato kaitos poveikį Europoje, Jungtinės Karalystės (JK) žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „GreenMatch“ ištyrė 32-ų Europos šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 m.

Tyrime buvo skaičiuojamos valstybių oro temperatūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio tendencijos. Pasak tyrėjų, Europoje labiausiai klimato kaita veikia Baltijos šalis ir Suomiją, o pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva. Mažiausiai klimato kaitos paveikta yra Islandija. Tyrėjai kiekvienai šaliai priskyrė klimato kaitos indeksą nuo 0 iki 100 balų. Kuo rodiklis didesnis, tuo labiau šalis yra veikiama klimato kaitos.

„GreenMatch“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus.

Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį. Lietuvos klimato kaitos indeksas sudaro 75,04 balo.

Po Lietuvos labiausiai klimato kaitos veikiamos yra Baltijos sesės ir Suomija. Šios Šiaurės šalies klimato kaitos indeksas siekia 72,96 balo, Latvijos – 72,82 balo, o Estijos – 72,7 balo. Įdomu, kad Latvijos ir Lietuvos klimato kaitos rodikliai buvo identiški, išskyrus jūros lygio kaitą. Latvijoje jūros lygis kas metus kilo 4,02 mm, o Lietuvoje – 4,46 mm.

Tuo metu mažiausiai klimato kaitos veikiamos yra Islandija, kurios klimato kaitos indeksas sudaro vos 36,07 balo, ir Graikija, kurios indeksas yra 37,15 balo. Kitų valstybių indeksai perkopia 40 balų ribą.

32-ų tirtų Europos šalių klimato kaitos indeksų vidurkis siekė 55,36 balo. Vidutiniškai Europos oro temperatūra per pastarąją pusę amžiaus kilo 0,274 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o jūrų vandens temperatūra nuo 1960 iki 2014 m. – 0,621 laipsnio Celsijaus. Kritulių kiekis Europoje mažėjo 1,95 mm per dešimtmetį, o jūrų lygis 1970-2015 metais kilo 2,03 mm per metus

Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?v=JsQp2PnhPak
Paskelbta

Žaliosios energetikos poreikis auga: įmonės skaičiuoja vis didesnę naudą

Lietuvoje vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet kartu skaičiuoja sutaupytas lėšas, o kai kurie ir kur kas didesnį patrauklumą darbuotojams bei užsienio investuotojams.

Sutaupyti kaštai – ne pagrindinė priežastis Vilniuje baigiamo statyti antrojo verslo centro „Park Town“ pastato fasadai saulės šviesą vers elektros energija. Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, tai – kol kas vienintelis fotovoltinius modulius stiklo paketų fasaduose įrengęs verslo parkas Lietuvoje. Tačiau ši, dėl didelių investicijų ir sudėtingo projektavimo mūsų šalyje dar itin reta inovacija sparčiais tempais plečiasi Vakarų pasaulyje.

Pasak nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko, sprendimas saulės šviesą versti energija, skirta bendrųjų patalpų apšvietimui, jau pasiteisino pirmojo „Park Town“ pastato fasaduose. „Pastate sunaudojama mažiau iš neatsinaujinančių šaltinių gautos elektros energijos. Tačiau tai nėra vien praktinis privalumas: sulaukiame atsiliepimų, kad tokiomis technologijomis keliamas ir ten dirbančiųjų pasitenkinimas dėl galimybės prisidėti prie aplinkos saugojimo, darnaus ir atsakingo vartojimo pačiais moderniausiais sprendimais“.

Jau dabar daug stambių, gerai žinomų tarptautinių bendrovių, tokių kaip „Ikea“, „Bloomberg“, „Coca-Cola“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“ ir kt., kurios, prisijungusios prie iniciatyvos RE100, įsipareigoja per tam tikrą laiką net iki 100 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančių šaltinių. Panašu, kad ši tendencija tik stiprės ir tokios kompanijos mieliau investuos tose šalyse, kuriose bus išvystyta žalioji energetika.

Žaliosios energetikos poreikis auga

Praktiškai visos saulės elektrinių įmonės šiemet fiksuoja bene penkiagubai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinių įrengimo paslaugomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirtingas bendroves vis drąsiau domėtis skatina kelios pagrindinės priežastys. Pirmiausia, apskaičiuotas ekonominis efektas.

Į saulės elektrines žiūrima kaip į investiciją, kuri padeda sutaupyti ir net uždirbti. Tiesa, kol kas, esant dabartinėms elektros kainoms, saulės elektrinės įrengimo kaina yra tokia, kad be paramos realus atsiperkamumo terminas išsitęsia iki dešimties metų. Tačiau, jei elektra ir toliau brangs, tuomet atsiperkamumas bus kur kas greitesnis, bet šiuo metu yra sukurtų finansavimo priemonių, kuriomis leidžiama gauti paramą. Pavyzdžiui, pasinaudojus finansavimu „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, iš ES struktūrinių fondų galima gauti iki 70 proc. siekiančią subsidiją. Tai suteikia galimybių sumažinti atsipirkimo terminą iki trejų-penkerių metų. Kaip tik dabar įmonės laukia naujo kvietimo pretenduoti į tokią paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/zaliosios-energetikos-poreikis-auga-imones-skaiciuoja-vis-didesne-nauda.d?id=81362804&fbclid=IwAR0xnLcQmURc58ROH2Z_0uS89I9hS7-wxm3f873WIpg4eEiCBOP-wLKb848
Paskelbta

Naujos galimybės daugiabučių gyventojams

Seimui pritarus Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europoje, įgyvendinusi mažosios žaliosios energetikos plėtros modelį, kai elektros energiją galima gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Ši nauja sistema įsigalios nuo spalio 1 d.

Viena svarbiausių atsirasiančių naujovių – sudaroma galimybė gyventojams elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti ir vartoti geografiškai skirtingose vietose. Kitaip tariant, vartotojas galės pasistatyti elektrinę vienoje vietoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Vilniaus mieste.

Tokioje elektrinėje pagaminama elektros energija būtų patiekiama į elektros tinklą, o kaupimo laikotarpiu t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. kiekvienas gyventojas galės iš tinklo susigrąžinti į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, sumokėdamas tik tam tikrą nustatytą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį. Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš keturių pasinaudojimo tinklais mokesčių variantų.

Tokios naujovės ypač aktualios daugiabučių namų gyventojams, kurie galės vartoti elektros energiją, pagamintą nutolusiuose žemės sklypuose įrengtose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse.

Iki šiol daugiabučių namų gyventojai tokias elektrines galėjo įsirengti tik ant daugiabučio namo stogo. Tačiau dėl riboto ploto ir kitų techninių apribojimų, tokios elektrinės nepagamindavo pakankamai elektros energijos, kad galėtų reikšmingai sumažinti gyventojų sąskaitas už elektrą.

Taigi, tokių elektrinių įrengimas ir pagamintos elektros energijos apskaita buvo komplikuota. Pakeitimai leis elektros energiją gaminančiais vartotojais tapti  nepriklausomai nuo kitų daugiabučio namo gyventojų sprendimo.

NUO LIEPOS 1 D.:
– iki 30 kW jėgainėms nebereikia leidimų plėtrai, gamybai ir VEI pridavimo.

NUO SPALIO 1 D.:
– gaminantis vartotojas galės būti iki 500 kW (dabar: fiziniai – iki 10, juridiniai – iki 100);
– gaminantis vartotojas galės statytis geografiškai nutolusią elektrinę (pvz., sode, o elektrą naudoti name);
– gaminantis vartotojas galės jungtis į kooperatyvą ir statyti geografiškai nutolusį elektrinių parką;
– gaminantis vartotojas galės nuomotis elektrinę ar jos dalį iš trečių asmenų (investuotojų).

Skaitykite plačiau: https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/naujos-galimybes-daugiabuciu-gyventojams-patiems-gaminti-ir-vartoti-zalia-elektra

Paskelbta

Olandai pradėjo milžinišką energetikos projektą – stato didžiausią pasaulyje dirbtinių saulės elementų salyną ir visiškai nesibaimina atšiaurių aplinkos sąlygų

Olandai pradėjo milžinišką energetikos projektą

Olandų inžinieriai stato didžiausią pasaulyje salyną – didžiausią pasaulyje dirbtinių saulės elementų salyną ir visiškai nesibaimina atšiaurių aplinkos sąlygų

Šios salos bus įrengto šiaurės Olandijoje esančiame Andijiko vandens rezervuare ir galutinai užbaigus projektą iš viso bus įrengta 73 500 saulės panelių, kurios sugebės pasikreipti įSaulę ir taip užtikrins maksimalų darbo efektyvumą.

Toks saulės elementų salynas bus pats didžiausias pasaulyje ir pirmasis projekto etapas bus baigtas lapkričio mėn. Jo metu numatytas pirmųjų trijų salų įrengimas ir kiekviena jų bus 140 metrų skersmens.

„Floating Solar“ direktorius Arnoud’as van Druten’as sakė, kad „norėtume [darbus] pradėti anksčiau, bet dėl aplinkosauginių apribojimų, susijusių su paukščių [migracijos] sezonais, yra limituotas laiko tarpas ir per metus turime tik 3 mėnesius, kai galime į vandenį nuleisti saulės elementus.“

Šalia Amsterdamo vykdomas dar vienas saulės energetikos projektas ir abu šie projektai aprūpins 10 000 namų ūkių saulės energija.

Van Druten’as taip pat teigia, kad „saulės sekimo sistemą sudaro trys plūdurai, kurie salą juosia kabeliu, išlaiko ją stabilią bei priverčia vienu metu visus saulės modulius pasisukti link saulės. Saulės sekimas vyksta automatiškai ir kadangi artimiausiais metais Saulės padėtis per daug nesikeis, algoritmą galima lengvai programuoti (ir tobulinti).“

Dar vienas svarbus tokių salų bruožas, kad jos yra praktiškai atsparios ekstremalioms orų sąlygoms ir gali iki minimumo sumažinti žalą.

„Andijikas yra labai atšiauri aplinka“, – teigė Van Druten’as. „Taigi mes turime optimalų Saulės stebėjimą, kuris leidžia generuoti papildomą energiją, ir oro rizikos valdymą [WRM]. Ši technologija užtikrina, kad jei ši sala pradeda gauti didelį spaudimą nuo vėjo ar audrų – ji automatiškai pereina į tokią padėti, kad vėjas ir bangos lengvai keliauja pro šią salą. Mes jau tai išbandėme ir sala be WRM gali atlaikyti 60 mph (apie 96,6 km/h arba beveik 27 m/s aut. past.) vėjo greitį.“

Siekiant išvengti žalos vandens telkinio ekosistemoms, pusė jų paviršiaus bus padengta tokiomis saulės elementų salomis.

Papildomas tokių konstrukcijų privalumas, kad vanduo tampa natūraliu saulės elementų aušinimo šaltiniu.

„Yra didelis spaudimas iš aplinkosauginių grupių dėl vėjo jėgainių, tad alternatyva ant žemės paviršiaus esančioms jėgainėms yra vanduo. Bet ką tokios jėgainės daro vandens kokybei? Mūsų jėgainių dizainas yra toks, kad ekosistemoms turėtų kuo mažesnį poveikį. Tad vandens kokybė išlieka beveik tokia pati“, – teigė Van Druten’as. „Be to, kadangi sala juda, mes neturime fiksuoto šešėlio problemos.“

Tokių plaukiojančių jėgainių kritikai teigia, kad jos yra bjaurios ir atspindi šviesą, taip trukdydamos netoliese gyvenančioms bendruomenėms. Bet Van Druten’as patikino, kad „šviesa susilieja su vandens paviršiumi ir sukuria aptemimo efektą, tad žvelgiant iš toliau – net nesimato tų plaukiojančių saulės elementų.“

Skaitykite plačiau:

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-75223/straipsnis/Olandai-pradejo-milziniska-energetikos-projekta—stato-didziausia-pasaulyje-dirbtiniu-saules-elementu-salyna-ir-visiskai-nesibaimina-atsiauriu-aplinkos-salygu-Video

Paskelbta

Pasitikrinkite, ar saulės jėgainė jūsų kišenei: kiek tai kainuoja?

Kiek tai kainuoja? Saulės elektrinių produktus tiekiančios įmonės GreenUp.lt direktorius Karolis Bužinskas aiškina, kad Lietuvoje dažniausiai tenka parduoti pilnus saulės elektrinių komplektus kartu su projektavimu ir montavimu. „Lietuvoje taip pat atsiranda dar viena itin įdomi alternatyva: saulės elektrinė vietoje stogo dangos vadinama integruota saulės elektrine. Ją įsigyti verta statant naują namą, kadangi nereikia leisti papildomų pinigų stogo dangai ar jos montavimui. Dar vienas įdomus sprendimas – spalvoti saulės moduliai, gaminami specialiu užsakymu. Jie yra itin brangūs. Tokius modulius taikome vietose, kuriose savivaldybė reikalauja, kad stogas būtų tam tikros spalvos“, – aiškina GreenUp.lt direktorius.

Anot jo, labiausiai perkamos yra vidutinio dydžio, 5 kilovatų (kW) galios saulės elektrinės, kurios per metus pagamina apie 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o per mėnesį vidutiniškai susidaro po 415 kWh. Už tokią pilnai veikiančią sistemą žmogui gali tekti sumokėti nuo 5,9 iki 8 tūkst. eurų. „Norint įsigyti elektrinę su Vokietijoje pagamintais saulės moduliais, baterijų sistema ir įmantresniu (hibridiniu) srovės keitikliu, jos kaina gali išaugti iki 8 tūkst. eurų. Dažniausiai susiduriame su apie 6-7 tūkst. eurų kainuojančiomis sistemomis. Bet elektrinė nebūtinai turi būti 5 kW galios – ji gali būti iki 10 kW, ir galia gali svyruoti 100 W intervalais. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus suvartoja arba nori suvartoti elektros energijos“, – teigia K. Bužinskas. Tarkime, 3 kW elektrinė gali kainuoti apie 4,5 tūkst. eurų, o 10 kW – apie 10,5 tūkst. eurų. Jei kalbėtume tik apie įrangą, tai 3 kW įranga kainuotų apie 3,8 tūkst. eurų, o 10 kW – apie 8,5 tūkst. eurų. Kalbant apie naujas integruotas į stogą saulės elektrines (vietoje stogo dangos) 10 kW elektrinės kaina gali siekti 12-13 tūkst. eurų kartu su montavimu ir projektavimu. Tik įranga kainuotų apie 10 tūkst. eurų.

Greenup.lt su pasididžiavimu pristato vienintelę Lietuvoje tokio tipo saulės elektrinę

Anot pašnekovo, 2017 m. viena populiariausių buvo 3,7 kW elektrinė – ji yra vidutinio dydžio ir padengia itin didelę dalį standartinės šeimos elektros suvartojimo. „Šiais metais manome, kad populiariausia bus 5 kW saulės elektrinė, kadangi po įstatymo pokyčių ją įsirengti tapo daug lengviau ir greičiau: nebereikia derinti leidimų su Valstybine energetikos inspekcija, o tai labai paspartina elektrinės statybas. Anksčiau elektrinė buvo pastatoma per 3-4 mėn., dabar iki 5 kW galime pastatyti greičiau nei per mėnesį“, – pastebi jis. K. Bužinskas perspėja: perkant įrangą svarbiausia įvertinti srovės keitiklį, nes jis turi didžiausią tikimybę sugesti. Geriausia naudoti Europoje pagamintus keitiklius, kadangi jiems sugedus juos bus nesunku greitai pakeisti. Yra 3 pasirinkimai Energetikos įmonės „Saulės grąža“ projektų vadovas Linas Paska išskiria tris pasirinkimus, kuriuos turi saulės elektrinę savo reikmėms norintis įsirengti žmogus: tai jėgainė su akumuliatoriais, jėgainė su dvipuse apskaita (be akumuliatorių) bei jėgainė vandens šildymui. 1 variantas – jėgainė su akumuliatoriais. Dar vadinama autonomine elektrine, kai akumuliatoriuje kaupiama visa namui reikalinga energija iš saulės visus metus. Šis sprendimas yra pats brangiausias (kartais dvigubai brangesnis nei dvipusės apskaitos variantas) ir techniškai daugiausiai reikalaujantis, todėl pasitaiko itin retai. Nauda didžiausia tuo atveju, jeigu elektros tinklo atsivesti iki namo neįmanoma. 2 variantas – jėgainė su dvipuse apskaita (iki 10 kW). Tai sistema, kuri Lietuvoje veikia jau kelerius metus ir vis dar yra tobulinama. Šiuo atveju elektros tinklai naudojami kaip akumuliatorius – dienos metu pagamintas perteklius atiduodamas į tinklus, o energijos kiekis užfiksuojamas dvipusio skaitliuko pagalba. Taip apskaita vykdoma nuo balandžio 1 d. visus metus. Namų ūkis gali visą savo elektros energiją pasidengti iš saulės. Už šios energijos pasaugojimą ESO šiuo metu reikia mokėti 3,9 ct/kWh – šis pasaugojimo mokestis ateityje gali mažėti. Šių sistemų trūkumas – dingus įtampai iš tinklo nustoja veikti elektrinė ir namas vis tiek lieka be elektros energijos. 3 variantas – jėgainė su vandens šildymu. Tai vandens pašildymo sistema karšto vandens boileriams. Mažos sistemos, 1-2 kW galios, kurios techniškai yra paprastos, sumontuojamos ir paleidžiamos per vieną dieną. Jos momentaliai kaitina vandenį namų ūkio reikmėms, efektyviausiai dirba nuo kovo iki spalio mėnesio.

 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/mano-elektra/pasitikrinkite-ar-saules-elektrine-jusu-kisenei-kiek-tai-kainuoja.d?id=77084861

Paskelbta

Kinijoje pabaigtas pirmasis šalyje 2km „saulės greitkelis“ (Video)

Pastatų stogai ar langai nėra vieninteliai paviršiai, kurie gali būti panaudoti saulės energijos gamybai. Kinijoje pastatytas pirmasis šalyje „saulės greitkelis“, kuriame saulės baterijos įrengtos po skaidriu betonu.

„Saulės greitkelis“ yra 2 km Jinan miesto greitkelio atkarpa. „Saulės greitkelis“ padalintas į tris sluoksnius. Betono skydas apsaugo dviejų dydžių saulės baterijų rinkinį. Po saulės baterijomis yra specialus sluoksnis, kuris baterijas išlaiko izoliuotas nuo drėgmės.

Tai jau nebe pirmasis toks „saulės kelias“ ties kuriuo Kinija darbuojasi. 2017 metais Qilu transporto plėtros grupė – kuri, beje, dirbo ir prie Jinan „saulės greitkelio“ – pastatė 160 metrų ilgio „saulės kelią“ pačiame Jinan mieste.

Šis kelias gali būti pašildomas, kad visada būtų švarus nuo sniego ir ledo bei galima WiFi ryšiu įkrauti elektrines transporto priemones. Tikimasi, kad naujasis Jinan „saulės greitkelis“ vieną dieną bus aprūpintas tokiomis pačiomis technologijomis.

 

Visgi, už Kinijos ribų toks dalykas kaip „saulės keliai“ nėra jau tokia didelė naujiena. 2014 m. Nyderlanduose buvo pastatytas dviračių takas su saulės baterijomis elektros energijos gamybai, o Prancūzijos šiaurėje esančiame kaimelyje 2016 m. buvo atidarytas 1 km ilgio „saulės kelias“. JAV Misūrio transporto departamentas sutiko pradėti tyrimus dėl galimybės įrengti „saulės šaligatvius“ netoli Route 66 greitkelio.

 


©Gamintojo nuotr.

 

„Saulės keliai“ gali sulaukti kritikos dėl galimo jų neefektyvumo esant purvinai dangai ar kitoms kliūtims, kaip pavyzdžiui ledui ir sniegui. Tačiau didėjant „saulės kelių“ efektyvumui ir pritaikomumui, jie tikrai įrodys savo vertę.

O vis labiau didėjant elektromobilių populiarumui, pasauliui reikės rasti vis daugiau ir įvairesnių būdų kaip išlaikyti šiuos automobilius įkrautus bei visada pasiruošusius kelionei.

Plačiau skaitykite technologijis.lt

Paskelbta

Saulės elektrinė tik už 100 Eurų per mėnesį* Naudokitės nemokama saulės energija jau šiandien.

 

Pas mus galite pirkti išsimokėtinai iki 15.000 eurų su „GF Lizingu“! Paslaugą teikiame kartu su partnere UAB „General Financing“.
Pirkimo išsimokėtinai įforminimo procedūros yra lengvos ir paprastos, nes kiekvieno kliento mokumas įvertinamas automatiškai per kelias minutes, naudojant pažangią informacinę sistemą, leidžiančią gauti ir įvertinti duomenis apie asmenį iš įvairių duomenų bazių bei registrų.

Pirkti išsimokėtinai su „GF Lizingu“ verta, nes:

  • finansuosime pirkinio kainą nuo 50 iki 15.000 Eur;
  • galėsite rinktis išsimokėjimo terminą iki 60 mėn.;
  • pirmąją įmoką galėsite atidėti iki 3 mėnesių;
  • pirkdami prekę išsimokėtinai iš karto tapsite prekės savininku;
  • galėsite naudotis vienu plačiausių įmokų surinkimo tinklų.

 Pirkimo išsimokėtinai paslauga gali pasinaudoti asmenys:

  • Gaunantys atlyginimą pagal darbo sutartį;
  • Gaunantys „Sodros“ mokamas nuolatines išmokas (pensijas, pašalpas ir pan.);
  • Valstybės tarnautojai, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus;
  • Statutiniai valstybės tarnautojai, kurie šiuo metu yra pensininkai;
  • Ūkininkai.

Norint pasinaudoti pirkimo išsimokėtinai paslauga, reikia turėti vieną iš asmens tapatybę įrodančių dokumentų:

  • Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
  • Asmens tapatybės kortelę;
  • Leidimą gyventi Lietuvoje.

*Pavyzdžiui, skolinantis 4 500 Eur sumą ir sudarant 60 mėnesių sutartį su draudimu, avansas 0 Eur, metinė palūkanų norma – 8 %, sandorio sudarymo mokestis – 2 %, draudimo kaštai – 8,35 % ir mėnesinis tvarkymo mokestis –  0,5 EUR nuo visos kredito sumos,  BVKKMN – 12,7 %, mėnesio įmoka – 100,22 Eur (paskutinė įmoka – 99,84 Eur), bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 6 012,82 Eur. Skolinantis kitokią nei 4 500 Eur sumą arba pasirinkus kitokį nei 60 mėn. sutarties terminą – nurodyti dydžiai gali skirtis.

Paskelbta

Lietuva ruošiasi permainoms energetikoje: siūloma gerinti kainą gaminantiems vartotojams, laukiamas didžiulis susidomėjimas iš žmonių

Energetikos ministerija suinteresuotų institucijų išvadoms gauti, pateikė Atsinaujinančių išteklių energetikos (toliau – AIE) ir Elektros energetikos (toliau – EE) įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma nuo 2018 m. balandžio pagerinti kainodaros modelį elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams.

Pateiktais teisės aktų pakeitimais siūloma nuo 2018 m. balandžio 1 d. pagerinti kainodaros modelį, taikomą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams.

Siūlomi patobulinimai leistų sukurti skaidresnę ir darnesnę kainodaros sudarymo tvarką, dėl ko ateityje galėtų mažėti elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina. Vienas iš Energetikos ministerijos siūlymų – nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, neįskaičiuoti mokesčio už perdavimo bei sistemines paslaugas.

Elektros energijos pasaugojimo paslauga reikalinga elektros energiją gaminantiems vartotojams, kai jų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės pagamina daugiau energijos nei reikia namų ūkio poreikiams. Tokia perteklinė elektros energija yra patiekiama į elektros tinklus – ją gaminantis vartotojas gali susigrąžinti tada, kai jo elektrinė nepagamina pakankamai elektros energijos, reikalingos ūkio poreikiams patenkinti.

Už tokią susigrąžintą elektros energiją vartotojas moka naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri 2017 m. sudarė apie 3,12 euro cento (be PVM) už vieną kilovatvalandę iš tinklų susigrąžintos elektros energijos.

Elektros energijos kaina galutiniam vartotojui susideda iš elektros energijos įsigijimo kainos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos, sisteminių paslaugų kainos, perdavimo paslaugos kainos, skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos, visuomeninio tiekimo kainos bei PVM mokesčio.

Kitas ministerijos siūlomas AIE įstatymo pakeitimas pagerins sąlygas ūkininkams, norintiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais. Siūloma, kad jie, kaip ir juridiniai asmenys, galėtų įsirengti iki 100 kilovatų (kW) galios atsinaujinančisaules jegaine- greenup.ltus energijos išteklius naudojančias elektrines.

Pagal šiuo metu veikiančią tvarką, elektros energiją gaminančių vartotojų, tai yra fizinių asmenų, kuriems priskiriami ir ūkininkai, elektrinės įrengtoji galia negali būti didesnė kaip 10 kW galios, o juridinių asmenų – iki 100 kW.

Lygiagrečiai Energetikos ministerija taip pat rengia ir kitus pakeitimus, susijusius su elektros energiją gaminančių vartotojų veiklos kainodaros ir finansavimo modeliais, kurie užtikrintų šios veiklos patrauklumą vartotojams. Tikimasi, kad visi pakeitimai įsigalios kitų metų balandį, tad naujomis galimybėmis vartotojai galės pasinaudoti iš karto prasidėjus aktyviajam saulės sezonui.

Įgyvendinus visas priemones, skirtas elektros energiją gaminantiems vartotojams skatinti, tikimasi iki 2020 m. padidinti tokių vartotojų skaičių– nuo dabar esančių 436 iki 34 tūkstančių, kas sudarytų beveik 2 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Po 2020 m. planuojama elektros energiją gaminančių vartotojų veiklos plėtrą dar labiau skatinti.

Plačiau skaitykite:

Technologijos.lt

 

Paskelbta

„Tesla“ pristatė naujajį Roadster ir „Tesla“ Semi vilkiką!

Los Andžele, JAV, ketvirtadienio vakarą (ankstus penktadienio rytas Lietuvos laiku) susirinkusiai tūkstantinei smalsuolių miniai net du naujus modelius pristatė pats Elonas Muskas, „Tesla Motors“ vadovas.

Bestogio modelio techniniai duomenys palieka įspūdį. Automobilis iki 96 km/val. (60 mylių) pagreitėja per 1,9 sekundės, o 160 km/val. (100 mylių) ribą kerta per 4,2 sek. Ketvirtį mylios – traukos lenktynių atstumą – šis modelis įveikia per 8,8 sek. „Tai pirmasis serijinės gamybos automobilis, sugebantis šį atstumą įveikti greičiau nei per 9 sekundes, – akcentavo E.Muskas. – Ir tai – bazinis modelis.“ Tačiau keturių vietų rodsterio pagreitis – ne vienintelė įspūdinga savybė. 200 kilovatvalandžių (kWh) talpos bateriją turintis sportinis automobilis viena įkrova nuvažiuoja 620 mylių (tai 992 km).

Pirmą kartą serijinės gamybos automobilis viena įkrova sugeba nuvažiuoti tokį atstumą“, – akcentavo „Tesla“ vadovas. Visus varančiuosius ratus turintis modelis nebus pigus. Standartinė jo versija kainuos apie 200 tūkst. JAV dolerių, o rezervuoti šį modelį galima sumokėjus 50 tūkst. JAV dolerių. Specialios serijos „Founders Series“ – versija bus brangesnė – 250 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, šios serijos modelių bus pagaminta viso labo tūkstantis.

Tesla vilkikas.

Vienas reikšmingiausių skirtumų tarp įprasto, dyzelinu varomo vilkiko, sakė E.Muskas – įsibėgėjimas iki 96 km/val. (60 mylių). Tą „Tesla Semi“ pavadintas vilkikas be priekabos padaro per 5 sekundes.

36 t sveriantį krovinį vežantis amerikiečių elektrinis vilkikas iki 96 km/val. (60 mylių) pagreitėja per 20 sekundžių. Įspūdingas ne tik pagreitis. Elektra varomas vilkikas į 5 proc. statumo įkalnę gali važiuoti palaikydamas 104 km/val. pagreitį, kai įprastas, dyzelinu varomas sunkiasvoris, tą daro važiuodamas apie 72 km/val. greičiu. „Be to, jo labai geras aerodinaminis koeficientas, šis rodiklis siekia 0,36“ – patikino E.Muskas miniai kvatojant visa gerkle, mat čia vilkikas buvo palygintas su hiperautomobiliu „Bugatti Chiron“. Keturi varikliai ir talpi baterija Vilkikas turi keturias atskiras elektrines jėgaines, varančias jį į priekį. Viena įkrova toks sunkiasvoris gali nuvažiuoti apie 500 mylių (800 km) greitkeliais (mažesnės talpos bateriją turinti lengvesnioji, mažesnė „Semi“ vilkiko versija gali viena įkrova įveikti 300 mylių – 480 km). „Dauguma maršrutų siekia apie 250 mylių (400 km), tad vilkikas viena įkrova gali nuvažiuoti į priekį ir grįžti atgal“, – skaičiavo „Tesla Motors“ vadovas.

 

 

 

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt